- šunakis
- 1 šùnakis, -ė smob. (1) KI661, Š, NdŽ, DŽ1, šunakỹs, -ė̃ (3a) Š, Rtr, BŽ22, FrnW, NdŽ, DŽ1, KŽ menk. akiplėša, begėdis: Žmogus, kurs nebijo nė gėdos, nė drovasties, tas šunakỹs J. Tam šùnakiui a teip sakyk, a teip – vis tiek Upt. Jis tikras šùnakis Ss. Visaip aš ją pridarkiau: šùnake, smirske! Skr. Vaičiūnas, šunakỹs, daugiau pypkės nerūkys JD430.
Dictionary of the Lithuanian Language.